Reikminių tyrimų projektai
Kultūra ir visuomenės gerovė: kultūros ir kūrybinių industrijų socialinis poveikis ir jo matavimas
Projekto komanda: dr. Lilija Kublickienė (projekto vadovė, LSMC Sociologijos institutas), dr. Ingrida Gečienė-Janulionė, dr. Laima Nevinskaitė, dr. Tadas Šarūnas (visi – Vilniaus universitetas)
Projekto partneris: Vilniaus universitetas
Laikotarpis: 2024 07 01 – 2025 12 31
Finansavimo šaltinis: LMT Reikminių tyrimų (Nr. S-REP-24-3)
Pavadinimas EN kalba: Culture and public well-being: the social impact of the cultural and creative industries and its measurement
Santrauka
Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektorius yra svarbus darbo vietų ir pajamų šaltinis, be to, jis daro įtaką platesnei ekonomikai, būdamas inovacijų varomąja jėga, kūrybinių įgūdžių šaltiniu. Be ekonominio poveikio, KKI taip pat turi didelį socialinį poveikį – nuo visuomenės sveikatos ir gerovės palaikymo iki socialinės įtraukties ir vietos socialinio kapitalo skatinimo. Tačiau dėl tyrimų, mokslinių įrodymų bei metodinių priemonių, kurios leistų išmatuoti kuriamą KKI socialinį poveikį, trūkumo šis sektorius išlieka nepakankamai įvertintas. Tyrimo „Kultūra ir visuomenės gerovė: kultūros ir kūrybinių industrijų socialinis poveikis ir jo matavimas“ tikslas – ištirti Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų socialinį poveikį skirtingoms visuomenės grupėms bei sukurti kultūros ir kūrybinių industrijų veiklos socialinio poveikio nustatymo metodiką. Tyrimo uždaviniai:
1) Identifikuoti KKI socialinio poveikio vertinimo pagrindinius aspektus ir juos atspindinčius indikatorius;
2) Ištirti Lietuvos KKI socialinį poveikį skirtingoms visuomenės grupėms bei šių industrijų indėlį sprendžiant aktualius socialinius iššūkius;
3) Sukurti KKI veiklos socialinio poveikio nustatymo metodinę priemonę;
4) Remiantis tyrimų rezultatais, suformuluoti rekomendacijas dėl priemonių, skatinančių teigiamą KKI poveikį skirtingoms visuomenės grupėms;
5) Viešinti projekto rezultatus tikslinėms auditorijoms (KKI atstovai, mokslo bendruomenė) ir plačiajai visuomenei.
Sukurta KKI socialinio poveikio matavimo metodika suteiks galimybę KKI atstovams, politikos formuotojams atlikti mokslu grįstą KKI socialinio poveikio vertinimą bei stebėseną ir užtikrinti įrodymais grįstos politikos formavimą, efektyvų lėšų ir paskatų planavimą. Remiantis tyrimo rezultatais, bus identifikuos priemonės potencialiai didinančios teigiamą socialinį KKI veiklos poveikį skirtingoms visuomenės grupėms. Taip pat tyrimas prisidės prie KKI potencialo kurti socialinį poveikį svarbos aktualizavimo visuomenėje.
Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programos COST veiklos
CA23114 – Regaining linkage? Digital technologies improving civic engagement, political organisations and democracy (RELINK²)
Pavadinimas LT kalba: Atkurti ryšį? Skaitmeninės technologijos, stiprinančios pilietinį įsitraukimą, politines organizacijas ir demokratiją
Atstovės veiklos valdymo komitete iš LSMC SI: dr. Diana Janušauskienė (nacionalinė atstovė), dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė (pirmoji pavaduojančioji atstovė)
Laikotarpis: 2024 10 07 – 2028 10 06
Finansavimo šaltinis: European Cooperation in Science and Technology (COST) Actions
Veiklos aprašą anglų kalba ir kitą aktualią informaciją galite rasti čia: https://www.cost.eu/actions/CA23114/.
CA22149 – Research Network for Interdisciplinary Studies of Transhistorical Deliberative Democracy (CHANGECODE)
Pavadinimas LT kalba: Transhistorinės deliberatyvios demokratijos interdisciplinarių studijų tyrimų tinklas
Atstovės veiklos valdymo komitete iš LSMC SI: dr. Diana Janušauskienė (pirmoji atstovė), dr. Lilija Kublickienė (pirmoji pavaduojančioji atstovė)
Laikotarpis: 2023 10 12 – 2027 10 11
Finansavimo šaltinis: European Cooperation in Science and Technology (COST) Actions
Veiklos aprašą anglų kalba ir kitą aktualią informaciją galite rasti čia: https://www.cost.eu/actions/CA22149/.
Baigti įgyvendinti tarptautiniai projektai
CA19129 Decolonising Development: Research, Teaching and Practice (DecolDEV)
Pavadinimas LT kalba: Dekolonizacijos plėtra: tyrimai, mokymas ir praktika
Atstovės veiklos valdymo komitete iš LSMC SI: dr. Diana Janušauskienė (pirmoji atstovė), dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė (pirmoji pavaduojančioji atstovė)
Laikotarpis: 2020 09 09 – 2024 09 08
Finansavimo šaltinis: European Cooperation in Science and Technology (COST) Actions
Aprašas
Informacija ruošiama.
Daugiau informacijos: https://www.cost.eu/actions/CA19129/
Baigti įgyvendinti nacionaliniai projektai
Žmogus žmogui žmogus: didesnė parama žmogaus teisėms ir vienas kitam kovoje už lygybę
TRUKMĖ: 2020-2023
VADOVAS: Dr. Liutauras Labanauskas
Finansavimo šaltinis: Aktyvių piliečių fondas, finansuojamas EEE finansinio mechanizmo lėšomis
Projekto nr. projekto Nr. K1-O3-IP-D-150, 2020-2023
Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: (iš)gyvenimas koronaviruso epidemijos ir karantino sąlygomis
TRUKMĖ: 2020
VADOVĖS: Inga Gaižauskaitė, dr. Sarmitė Mikulionienė
Finansavimo šaltinis ir priemonė: LMT remiama veiklos kryptis „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“
Tyrimo tikslas – atskleisti vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vieno asmens namų ūkiuose poreikių tenkinimo (savarankiškai ir padedant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanoriams) ir gyvenimo COVID-19 epidemijos bei karantino sąlygomis patirtis.
Tyrimo ataskaita: https://www.lstc.lt/wp-content/uploads/2021/01/ATASKAITA_LSTC_LRK_2020.pdf
COVID-19 pasekmės visuomenės saugumui: grėsmės ir naujos galimybės
TRUKMĖ: 2020 07 01 – 2020 12 31
VADOVĖ: Dr. Diana Janušauskienė
Finansavimo šaltinis ir priemonė: LMT remiama veiklos kryptis „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“, projekto Nr. S-COV-20-26
Vykdytojos: dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Inga Blažienė, Inga Gaižauskaitė
Pavadinimas EN kalba: Implications of COVID-19 for the human security: challenges and new opportunities
Projektas remiasi po Šaltojo karo susiformavusia žmogaus saugumo (Human Security) koncepcija, kurios esmė – tirti individui kylančias saugumo grėsmes plačiame grėsmių kontekste, individą laikant centriniu saugumo objektu. Šiuolaikinės grėsmės vis mažiau yra siejamos su lengvai identifikuojamais priešais ir žmonės nebūtinai yra saugūs gyvendami saugioje valstybėje. Viena iš tokių naujų grėsmių yra pasaulinės užkrečiamų ligų pandemijos, kurių pasekmių analizė ir yra šio projekto tyrimo objektas.
Projekto tikslas – įvertinti galimas COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikomo karantino režimo teigiamas ir neigiamas pasekmes visuomenės saugumui, ypatingą dėmesį skiriant kasdienio gyvenimo praktikoms, užimtumo ir darbinės veiklos pokyčiams bei demokratijos kokybei.
Projekto metu bus atliktos dvi reprezentatyvios gyventojų apklausos ir 20 kokybinių interviu serija. Surinktų empirinių duomenų pagrindu bus suformuluoti galimi socialinių pokyčių scenarijai ir pasiūlyti būdai, kaip galima būtų sušvelninti neigiamas pandemijos ir karantino pasekmes ir išnaudoti atsiradusias naujas galimybes.
Demokratijos būklė ir lygios galimybės: Lietuvos gyventojų požiūris ir socialinė praktika
TRUKMĖ: 2017-2018
VADOVĖ: Dr. Alina Žvinklienė
Pavadinimas EN kalba: Quality of democracy and equal opportunities: attitudes, and social practice of Lithuanians
Projekte tiriamas vienas iš demokratijos kokybės rodiklių – lygių galimybių užtikrinimo mechanizmas. Projekte analizuojamos socialinės nuostatos diskriminacijos atžvilgiu, Lietuvos gyventojų socialinis aktyvumas siekiant atstatyti pažeistas lygių galimybių teises bei veiksniai, lemiantys gyventojų elgesį, tiesiogiai susidūrus su diskriminacija dėl lyties, amžiaus, tautybės, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių.
Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos
Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos
TRUKMĖ: 2015-2017
VADOVAS (-AI): Dr. Diana Janušauskienė
Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu
TRUKMĖ: 2014-2015
VADOVAS: Dr. Vladas Gaidys
Projekto nr. MIP-083/2014